su pavasariu...

 "Trylikametis vaikštinėjo su mama smelėta jūros pakrante. Staiga jos paklausė: - Mama, pagaliau pavyko susirasti gyvenimo draugą. kaip jį išsaugoti? Motina minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio. Laikydama rankas delnais i viršų, vieną saują stipriai sugniaužė. Smėlis ėmė srūti per kraštus ir kuo labiau gniaužė, tuo labiau smėlis byrėjo. Kitą delną laikė atvirą: smėlis liko saujoje. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o paskui sušuko: - Supratau!..."

“Meilė dažnai kelia stiprią baimę, nes verčia žengti žingsnį pirmam, reikalauja pamiršti save, išsižadėti savęs, pasitikėti kitu ir jam pasiaukoti, rizikuoti viskuo ką turi...Visai tai vardan vilties būti kartu, kurti kartu, pagaliau pasenti kartu...Ar verta tai daryti dėl mažo šanso ? Širdis tokių klausimų neturi ir niekada neturės.
 "Reikia daug drąsos mylėti. Ne mažiau drąsos reikia ir leistis būti mylimam"
 Bruno Ferrero

Myliu tave

Atsiprašau

Atleisk man

Ačiū tau. 


į pradžią