čia ir dabar

 

Čia ir dabar... Kas tai? Ar tai įmanoma? Gal įsižnybt? Pasirodo tai ne tik įmanoma - tai vyksta.....

Pradedu pavydėti pats sau. Ar tai galėtų vykti tiesiog? Gal.. bet man tai vyksta ne tiesiog, tai vyksta su sielos draugu. Netiki? Taip taip, nepavydėk, nes aš pats sau pavydžiu:)

Ar gali būti geriau? Kai užtenka tylėti, įkvėpti, papildyti ir pačiam pasipildyti, kai nesinori kalbėt, o norisi jausti, svajoti, trokšti, būti?

Mėgaujuosi tuo, tiesiog būnu, stebiu, įkvepiu visa sąvastimi, noriu kad tai tęstusi amžinai.. Ir pradedu bijoti, kad tai gali baigtis, kad nesu vertas to, kad galiu sugadinti, galbūt net nesąmoningai.. Bet kvaila bijoti to, kas tau nepriklauso, kas tiesiog yra čia ir dabar, kas nieko nereikalauja, kas nieko nenori keisti, kam tiesiog užtenka būti - tiesiog būti!

Dalinuos tai su tavimi, nes man norisi dalintis, parodyti, kad tai man labai labai labai svarbu ir reikšminga. Gal tau atrodo kitaip....Tebūnie kaip yra ar kaip bus, man tai neužmirštama patirtis, suvokimas, jaudulys, trauka, troškimas, tikslas, nepasiekiama viršūnė... Kaip bebūtų tai yra:

ČIA ir DABAR!!!

 


į pradžią